pradžninkas

prãdžninkas (-nykas), -ė smob. (1) 1. žr. pradžininkas: Reikia tik pradžnyko, o padėjėjų rasis Pnd. Kas čia buvo prãdžnykas? Kp. 2. kas pradeda mokytis: Aplinkoj yra tokių dalykų, kurių pradžninkas mokinys nepajėgia suprasti Vr.